Informacija asmenims siekiantiems prisiteisti išlaikymą nepilnamečiams (-iui) vaikams (-ui).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 str. įtvirtinta nuostata, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Akcentuotina, jog vis daugiau tėvų tik dėl jiems žinomų priežasčių vis dažniau ima vengti šios prievolės, todėl dažnai sulaukiama klausimų kokių dokumentų reikia norint kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Taigi pažymiu, jog siekiant pradėti bylinėjimosi procesą teismui turi būti pateikiami šie dokumentai:
1. Ieškinys;
2. Vaiko gimimo įrašas;
3. Duomenys apie atsakovo (-ės) darbo vietą;
4. Šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą;
5. Duomenis apie vaiko poreikius;
6. Pažyma apie deklaruotas gyvenamąsias vietas.
1. Ieškinys;
2. Vaiko gimimo įrašas;
3. Duomenys apie atsakovo (-ės) darbo vietą;
4. Šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą;
5. Duomenis apie vaiko poreikius;
6. Pažyma apie deklaruotas gyvenamąsias vietas.
Konsultuoja Teisininkas Aurimas Petrauskis dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę.
Vaiko išvykimas į užsienio valstybę gali būti laikinas ir nuolatinis, t.y. išvykimas nuolat gyventi į užsienio valstybę. Laikinas vaiko išvykimas į užsienio valstybę yra tuo atveju, kai vaiko kelionės į užsienio valstybę tikslas yra turistinė kelionė, giminaičių lankymas mokyklos atostogų metu, kelionė gydimosi tikslais. Vadovaujantis 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 302 patvirtinto vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo nuostatomis, vaiko laikinas išvykimas – tai Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, kai nedeklaruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal 1998 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą Nr. VIII-840, gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai. Taigi vaiko išvykimas į užsienio valstybę ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui laikytinas laikinu išvykimu. Vykimas gyventi į užsienį su tėvais, kur jie turi nuolatinius darbus, gyvenamąją vietą turėtų būti laikomas išvykimu iš Lietuvos Respublikos gyventi nuolat, kai turėtų būti deklaruojama gyvenamoji vieta užsienio valstybėje. Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, atveju, siekiant nustatyti, ar būtinas vaiko tėvų ar vieno iš jų sutikimas, reiktų nustatyti, su kuo į užsienio valstybę vyksta vaikas. Tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę vyksta su abiem tėvais, būtina turėti tik vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, t.y. pasą arba asmens tapatybės kortelę. Tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę vyksta su vienu iš tėvų, kito vaiko tėvo sutikimas taip pat nėra reikalingas. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, pavarde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus, turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas. Tačiau tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, ketina vykti vienas arba su jį lydinčiu asmeniu, vaiko tėvų arba bent vieno iš jų sutikimas yra būtinas. Tokiame sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Vaikui išvykstant į užsienio valstybę, nepriklausančia Šengeno erdvei, su jį lydinčiu asmeniu, bent vieno iš tėvų rašytiname sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės duomenys (numeris, kas ir kada išdavė, galiojimo laikas). Tuo tarpu, jei vaikas laikinai vyksta į valstybę, priklausančią Šengeno erdvei, nepriklausomai, nuo to, su kuo vyksta vaikas, jis su savimi turi turėti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tuo atveju, kai vienas iš vaiko tėvų išvyksta su vaiku į užsienį gyventi nuolat, pažymėtina, kad toks išvykimas būtinai turi būti suderintas su kitu vaiko tėvu, aptariant bei nustatant tėvo, nevykstančio nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu tėvu. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su vaiku yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002). Civilinio kodekso 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai (jei jų nėra - globėjai (rūpintojai)) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Tėvams nevykdant šios pareigos, vaiko teisių apsaugos tarnyba ar teismas gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais (CK 3.176 str.).Išvykus su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo, Lietuvoje likęs tėvas turi teisę kreiptis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvą arba dėl teisės matytis su vaiku užtikrinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Taigi, atsižlegiant į tai, kas išdėstyta, darytina apibendrinančioji išvada, kad, tuo atveju, jei vaikas vyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su tėvais arba su vienu iš tėvų, tėvų ar vieno iš jų sutikimas nėra reikalingas. Jei vaikas vyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, vienas arba su lydinčiu jį asmeniu, t.y. be tėvų arba vieno iš jų, tėvų sutikimas yra reikalingas. Jei vaikas vyksta į užsienio valstybę, priklausančią Šengeno erdvei, su savim jis turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jei vaikas į užsienio valstybę su vienu iš tėvų vyksta gyventi nuolat, toks išvykimas būtinai turi būti suderintas su kitu vaiko tėvu, aptariant bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarką.(Šaltinis: Migracijos teisės centras http://www.migration.lt/?p=169&lng=lt)
LVAT išsprendė valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija balandžio 18 d. priėmė sprendimą byloje, kurioje buvo ginčijamas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, motyvuojant tuo, jog jam valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jau teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - VGTPĮ) nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose. Nustačius šią aplinkybę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neprivalo, o tik turi teisę atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui. Kaip pripažįsta išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, aptariamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi gana plačią, tačiau jokiu būdu neabsoliučią diskreciją.
Anot išplėstinės teisėjų kolegijos, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui aptariamu (nurodytu) pagrindu, privalo motyvuoti administracinės diskrecijos įgyvendinimą, t. y. motyvuoti ir paaiškinti, kodėl ji įgyvendina bei naudojasi iš minėto įstatymo kylančia teise. Kaip buvo pažymėta LVAT sprendime, teismas turėtų vertinti, ar įgyvendindama savo diskreciją, Kauno VGTPT nepadarė aiškios aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidos, taip pat ar priimant skundžiamą sprendimą buvo tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas atitinkamas tarnybos sprendimas.
LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą. Šis LVAT sprendimas yra neskundžiamas.
Sprendimas yra skelbiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje www.lvat.lt. Bylos Nr. A-146-71-11.
Trumpųjų reklaminių žinučių formuluotėms turi būti taikomas aukštesnis rūpestingumo standartas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei "Armitana" (toliau - ir Bendrovė) paliko galioti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paskirtą 6000 litų baudą už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo atmetė.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 6000 litų baudą Bendrovei skyrė nustačiusi, jog ši vartotojų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, kada asmenims, turintiems "Privilegija" korteles (Bendrovės lojalumo klubo nariams) išsiuntė šio turinio trumpąsias žinutes: "Paskutinis išpardavimas visose STEP TOP, ŽYGIO BATAI, RENO avalynės parduotuvėse. Papildoma 20 % nuolaida nuo galutinės išpardavimo kainos TIK PRIVILEGIJA klubo nariams sausio 30 - vasario 1 dienomis!".Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi minėto turinio žinutę gavusi pirkėja, kuri, nurodytu laikotarpiu nuvykusi į avalynės parduotuvę, sužinojo, kad jos pasirinktos avalynės poros kaina per dvi dienas išaugo - reklamuojama šios prekės galutinė išpardavimo kaina nustatyta didesnė, nei ji buvo iki tol vykusio "Didžiojo išpardavimo" metu. Bendrovė teismui vėliau teigė, jog galutine išpardavimo kaina ji laikė kainą, buvusią žinutės išsiuntimo dieną, o ne apskritai iki jos išsiuntimo buvusią žemiausią atitinkamos prekės kainą.
Pažymėtina, kad teismas šioje byloje vertino Bendrovės veiksmų visumą, t. y. ne tik reklaminę kampaniją, bet ir su ja nagrinėjamu atveju neatsiejamai susijusią kainodarą. Bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovės veiksmai neatitiko profesinio atidumo reikalavimo ir galėjo iš esmės iškreipti vartotojų elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Teismas nurodė, jog tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti vien tokios įtakos galimybę - kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, nėra būtina. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kokia buvo siūlomo produkto aukščiausia ir žemiausia kainos, nesąžiningai komercinei veiklai konstatuoti pakako aplinkybės, kad nuolaida buvo taikoma nuo prieš tai pakeltos jo kainos.Teismas nutartimi konstatavo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jai nustatytos kompetencijos neviršijo, 6000 litų bauda UAB "Armitana" buvo paskirta pagrįstai. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nutartis yra skelbiama Vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje www.lvat.lt (Bylos Nr. A-502-1684-10).
Šaltinis: www.lvat.lt
Antstolio kontoroje įdarbinta jauna mama nusikalstamos sukčiavimo veikos nepadarė 2010-10-12 / LAT
Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacine tvarka išnagrinėjęs antstolio kontoroje įdarbintos ir galimai neteisėtą motinystės pašalpą gavusios jaunos mamos bylą, atmetė prokuroro skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį.
Bylą nagrinėjusios LAT teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro skundo argumentai nepaneigia apeliacinio teismo išvadų vertinant bylos įrodymus, kurių pagrindų teismas nustatė, jog įdarbintos moters ir antstolio darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, todėl jie nepadarė sukčiavimo nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse.
Anot Teismo, abu išteisintieji iš tiesų susitarė dėl antstolio kontoros archyvo tvarkymo darbų ir įdarbinta mama realiai šiuos darbus vykdė. Darbo sutartyje nustatytas 10 000 lt atlyginimas, nors ir galėtų būti ginčijamas bei vertinamas kaip per didelis už iš esmės techninio pobūdžio darbą, kurį atliko darbuotoja, tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas. „Pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, nėra“ - paskelbtoje nutartyje konstatavo LAT.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad darbo sutartyje nurodymas vienų pareigų vietoje kitų (įdarbinta buhaltere, o dirbo su archyvais) nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų padarinių ir esmingai neiškraipė paties juridinio fakto - įdarbinimo- prasmės. Anot Teismo, nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų dokumento klastojimo požymių.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-448/2010).
Šaltinis:www.lat.lt
Teisingumo ministerija siūlo nustatyti, kad vykdant teismo sprendimą dėl vaikų perdavimo, antstoliai efektyviausio būdo kaip tai padaryti ieškotų bendradarbiaudami su Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais, psichologais ir policija.
Tokią nuostatą siūloma įtvirtinti antstolių veiklą reguliuojančiose Sprendimų vykdymo instrukcijos (SVI) pataisose.
Šiuo metu teisinis reguliavimas numato, kad vykdant vaiko perdavimą kartu su antstoliu privalo dalyvauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas, taip pat gali būti kviečiamas psichologas, tačiau nenurodytos nei šių asmenų teisės bei pareigos vykdymo procese, nei detalesnė tokių sprendimų vykdymo tvarka.
Antstolio vykdomas vaiko perdavimas yra itin atsakingas veiksmas, susijęs ne tik su skolininko, bet pirmiausia su paties vaiko interesais, todėl jis turi būti detaliai apgalvotas ir suplanuotas. Parengtose SVI pataisose siūloma nustatyti, kad kai skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo perduoti vaiką, antstolis nedelsdamas apie tai praneša Valstybinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, taip pat pasikviečia psichologą ir policijos atstovus. Visos šios institucijos kartu privalės apsitarti ir priimti sprendimą, kaip geriausiai įvykdyti vaiko perdavimą, kad toks veiksmas nepadarytų žalos ir maksimaliai apsaugotų vaiko teises.
Jeigu bendro apsitarimo metu nepavyks priimti vieningo sprendimo, Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos ir policijos atstovai bei psichologas per antstolio nustatytą terminą privalės pateikti rašytines rekomendacijas dėl vaiko perdavimo procedūrų. Jomis vadovaujantis antstolis turės priimti galutinį sprendimą, kaip geriausiai įvykdyti vaiko perdavimą.
Šia tvarka siekiama užtikrinti, kad visais atvejais, kuomet antstolis vykdys vaiko perdavimą, tai būtų daroma tik labai atsakingai iš anksto įvertinus visas galimas neigiamų pasekmių rizikas ir jas eliminavus, o šiame procese dalyvaujančios institucijos veiktų koordinuotai ir profesionaliai. Sklandus ir apibrėžtas institucijų bendradarbiavimas leis užtikrinti efektyvų tokių teismo sprendimų vykdymą bei geriau apsaugoti vaikų interesus.
Šalia šių pokyčių numatoma, kad antstoliai, priėmę vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl bet kokio neturtinio pobūdžio išieškojimo nepilnamečių asmenų (vaikų) atžvilgiu (pvz. teisės matytis su vaiku, kai tėvai išsiskyrę, užtikrinimas ir pan.), apie tai nedelsdami privalės pranešti Valstybinei vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tokiu būdu bus užtikrintas glaudesnis bendradarbiavimas tarp institucijų, leisiantis nuolat keistis turima informacija, priimti tinkamus ir savalaikius sprendimus.
Šie Teisingumo ministerijos siūlomi pakeitimai šiuo metu yra pateikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Įvertinus gautas pastabas, šios nuostatos įsigalios teisingumo ministrui pasirašius įsakymą dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimo.
Šaltinis: www.tm.lt
Teisingumo ministerija siūlo įtvirtinti galimybę teismui, skiriant nuobaudą tėvams už vaikų nepriežiūrą, kartu įpareigoti juos išklausyti ir bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
Tai nustatyti siūloma siekiant gerinti vaiką supančią aplinką, kuri jo elgesiui turi didžiausią įtaką – pirmiausia šeimoje. Tokie kursai padėtų tėvams ar globėjams tobulinti bendravimą šeimoje, stiprinti atsakomybę, išmokti efektyviau spręsti bendravimo su vaiku problemas, laiku identifikuoti nepageidautino jo elgesio apraiškas ir užkirsti joms kelią. Tai yra pagalbinė priemonė tėvams, leisianti kurti geresnę socialinę terpę vaikui - namuose, mokykloje, draugų rate, užklasinėje veikloje ir pan. Kadangi netinkama vaikų priežiūra neretai yra viena iš jų nusikalstamo elgesio priežasčių, kartu tai leis stiprinti vaikų daromų nusižengimų prevenciją.
Šiems pokyčiams įtvirtinti Teisingumo ministerija parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimus, kuriuose numatė galimybę teismui, greta tėvams skiriamos nuobaudos už vaiko nepriežiūrą, nustatyti pareigą išklausyti ir papildomus vaiko auklėjimo kursus. Numatoma, kad šie kursai būtų rengiami savivaldybėse pagal atskirą Vyriausybės patvirtintą tvarką.
Jei tėvai nevykdytų tokio teismo nurodymo ar vengtų tai daryti, jiems grėstų administracinė bauda iki 400 litų. Tiesa, už tokį teismo įpareigojimo nevykdymą sumokėta bauda neatleistų tėvų nuo pareigos išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
Šiuo metu galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta, kad už vaiko tėvų ar globėjų pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams teismas gali skirti nuobaudą nuo įspėjimo iki 200 litų siekiančios piniginės baudos. Tačiau praktika ir statistika rodo, kad piniginės baudos ne visuomet duoda norimą rezultatą, todėl šalia šių nuobaudų būtina įtvirtinti ir kitas priemones – edukacines, padedančias tobulinti bendravimą su vaiku, didinti atsakomybės jausmą, efektyviai spręsti kylančias problemas.
Statistika rodo, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams bei globėjo pareigų nevykdymą pernai Lietuvoje buvo surašyti 6713 administracinės teisės pažeidimų protokolai, iš jų 6089 nagrinėti teismuose.
Minėtus pakeitimus įtvirtinantis ATPK projektas šiuo metu yra pateiktas derinimui su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis. Patikslintas po pastabų, jis bus teikiamas svarstyti Vyriausybei, o jei ši pritars – Seimui. Išsamiau su projektu galima susipažinti internete.
Šaltinis: www.tm.lt
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalioja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmenų, kurie pirmą kartą sudaro darbo sutartį laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., socialinį draudimą.
Asmenys, kurie pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą ir kurių darbo užmokestis neviršija 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, ne daugiau kaip vienerius jų darbo metus (365 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo įsidarbinimo pirmą kartą pradžios ir sumuojant darbo laikotarpius) pensijų socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami. Šie apdraustieji draudžiami tik ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nedarbo socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei sveikatos draudimu. Už naujai priimtus darbuotojus, draudžiamus pagal šias socialinio draudimo rūšis, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai ir apdraustieji, skaičiuojant jas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Draudėjai už apdraustuosius moka šių dydžių įmokas:
Apdraustasis moka 6 procentų sveikatos socialinio draudimo įmoką, kuri išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio.
Taikant naują minėto įstatymo nuostatą, svarbu įvertinti keturias svarbias aplinkybes: 1) darbo užmokestis negali būti didesnis nei 3 MMA; 2) taikoma asmenims, kurie ne anksčiau kaip nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą; 3) susumuoti darbo laikotarpiai neviršija 365 kalendorinių dienų; 4) ši nuostata galioja laikinai, t. y. iki 2012 m. liepos 31 d.
Draudėjai, priėmę į darbą tokius apdraustuosius, 1-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią „Sodrai“ teikia bendra tvarka, nurodydami pilną socialinio draudimo įmokų tarifą.
Jeigu 1-SD pranešime nurodytam apdraustajam taikytinas lengvatinis įmokų tarifas, „Sodra“ per EDAS apie tai informuos draudėją.
Informacijos šaltinis: SODRA
Kaimyniniame sklype neteisėtų statinių padarytos žalos teisme įrodinėti nereikės 2010-07-08 / LAT
Išnagrinėjęs dviejų kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčą dėl pastatytų šiltnamio ir atraminės sienelės statybos teisėtumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė suvienodinti teismų praktiką bylose dėl statybų kaimyniniuose sklypuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas dėl teisės aktus pažeidžiančios kaimyno statybos, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Kitaip tariant, kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos.
Anot Teismo, iki šiol formuota teismų praktika bylose dėl kaimyninių sklypų statybų nebuvo vienoda. Vienose kasacinėse bylose išaiškinta, kad kaimyninio sklypo savininkas, prieštaraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose numatytų atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą, t. y. įrodyti, kad tokios statybos sukels jam neigiamų padarinių, kitose - kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas, be to, prieštaraujantis statyboms asmuo turi įrodyti, kad statybos padarė jam žalos.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai kaimynas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.
Teisės aktai, reglamentuojantys nesudėtingų statinių statybą, įvirtina pareigą laikytis numatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, numato galimybę juos sumažinti, tačiau tik turint rašytinį kaimyno sutikimą.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-7-230/2010).
Šaltinis: www.lat.lt
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spaudos konferencijoje pristatė naujausią teismų praktiką santuokos nutraukimo bylose 2010-06-04 / LAT
Šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) įvykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta naujausia teismų praktika santuokos nutraukimo bylose. Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimto nutarimo svarbiausius aspektus apžvelgė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, teisėjai Egidijus Baranauskas ir Egidijus Laužikas.
Pasak G.Kryževičiaus, skyrybų bylos sudaro didelę dalį teismuose nagrinėjamų ginčų (apie 2000 bylų per metus), todėl 16 Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų priimtas ir daugelį svarbių santuokos nutraukimo aspektų apimantis nutarimas itin svarbus teismų praktikai ir visai visuomenei. Svarbiausius teismų praktikos pasikeitimus apžvelgęs teisėjas E. Baranauskas pirmiausia pažymėjo sutuoktinių turto registravimo viešame registre įtaką turto padalijimo procesams. Anot teisėjo, dabartinėje praktikoje nevienareikšmiškai suprantama teisės norma, kad registre bendrosios jungtinės nuosavybės savininkais turi būti įvardyti abu sutuoktiniai. Pasak LAT, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Dėl to vieno sutuoktinio vardu įregistruota bendroji nuosavybė vis tiek turi būti pripažįstama kaip bendroji jungtinė nuosavybė.Teismai, kaip skelbiama konferencijoje pristatytame LAT nutarime, sudarydami sutuoktinių turto balansą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą. Antras svarbus nutarime aptartas aspektas yra prievolės, atsiradusios iš vieno sutuoktinio sudarytų sandorių. Pasak rezonansinės bylos pranešėjo E.Baranausko, praktikos pakeitimu siekiama apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvavusio sutuoktinio, tiek kreditoriaus interesus. Plenarinė sesija išaiškino, kad prievolė (pvz., paskola bankui) gali būti pripažinta bendra abiem sutuoktiniams, jeigu sudaręs sandorį sutuoktinis įrodo, kad tai buvo padaryta siekiant užtikrinti bendrus šeimos interesus. Kitaip tariant, sprendžiant prievolių padalijimą, įrodinėjimo našta tenka ne sandorio sudarymo procese nedalyvavusiam sutuoktiniui, o jį sudariusiajam.Trečias klausimas, kurį išskyrė teisėjas – nukrypimas nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Pasak LAT, nukrypimas nuo šio principo galimas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Tačiau nepakanka konstatuoti, kad su vienu iš tėvų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Teismas privalo įvertinti visas konkrečios bylos aplinkybes (dalytino turto pobūdį, sutuoktinių pajamas ir pan.), tarp jų ir nepilnamečių vaikų interesus.Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtas nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutarimas yra skelbiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Šaltinis: www.lat.lt
Darbo kodekso pakeitimai – darbo rinkos lankstumui
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė šių metų birželio pabaigoje.
Tikimasi, kad lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.
Darbuotojai ir darbdaviai palankiai sutiko nuotolinio darbo sutarties įteisinimą. Tikimasi, kad tai padės įmonėms, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, sudaryti lankstesnio darbo galimybes darbuotojams, taip pat mažinti išlaidas patalpų nuomai. Nuotolinio darbo sutartis apims ir namudinį darbą, ir darbą kitose nei darbovietė darbo vietose, naudojant informacines technologijas.
Taikant Darbo kodekso pakeitimus, įmonės galės greičiau reaguoti į rinkos pokyčius. Leidžiant organizuoti viršvalandinius darbus, kartu yra griežtinama viršvalandinių darbų apskaita. Numatyti konkretūs atvejai kuomet darbdavys gali skirti viršvalandžius (pvz., kai siekiama užkirsti kelią nelaimėms įmonėje ar kai šalinami jų padariniai; kai dėl netikėto gedimo darbo neįmanoma užbaigti per nustatytą darbo laiką; pakrovimo ir iškrovimo operacijoms, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius ir kt.). Numatyti ir atvejai, kai viršvalandžius galima skirti darbuotojui sutikus, tačiau paliekami viršvalandžių apribojimai – ne daugiau kaip 4 valandos per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus.
Taikant platesnes galimybes suminei darbo laiko apskaitai, įtvirtinama maksimali 48 valandų darbo savaitė ir 12 valandų darbo diena (pamaina) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus. Suminė darbo laiko apskaita galės būti įvedama esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais.
Remiantis Darbo kodekso pataisomis, bus galima ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose (iki šiol pastarosios normos nebuvo). Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, numatomi saugikliai (tokias terminuotas darbo sutartis galima bus sudaryti tik po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms naujoms darbo vietoms; naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas, įmonėje jų neturi būti daugiau nei 50 proc. ir kt.).
Taip pat Darbo kodekso pataisomis įteisintas šakinių streikų skelbimas, pakoreguota streiko įmonėje ir jos struktūriniame padalinyje skelbimo procedūra. Šakinių streikų skelbimas vyktų profesinių sąjungų organizacijos įstatuose nustatyta tvarka, sumažintas būtinas balsavusiųjų darbuotojų skaičius, kai streikas skelbiamas įmonėje.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie darbdaviai ilgai neatsiskaito su darbuotojais, tačiau vengia atleisti juos iš darbo išmokėdami išeitines kompensacijas, tam tikrais apibrėžtais atvejais įteisintas darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva iki 3 mėnesių. Tuo metu darbdavys turėtų mokėti minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją per mėnesį.
Šaltinis: www.socmin.lt
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija balandžio 18 d. priėmė sprendimą byloje, kurioje buvo ginčijamas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, motyvuojant tuo, jog jam valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jau teikiama daugiau kaip trijose bylose.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - VGTPĮ) nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose. Nustačius šią aplinkybę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neprivalo, o tik turi teisę atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui. Kaip pripažįsta išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, aptariamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi gana plačią, tačiau jokiu būdu neabsoliučią diskreciją.
Anot išplėstinės teisėjų kolegijos, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui aptariamu (nurodytu) pagrindu, privalo motyvuoti administracinės diskrecijos įgyvendinimą, t. y. motyvuoti ir paaiškinti, kodėl ji įgyvendina bei naudojasi iš minėto įstatymo kylančia teise. Kaip buvo pažymėta LVAT sprendime, teismas turėtų vertinti, ar įgyvendindama savo diskreciją, Kauno VGTPT nepadarė aiškios aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidos, taip pat ar priimant skundžiamą sprendimą buvo tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas atitinkamas tarnybos sprendimas.
LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą. Šis LVAT sprendimas yra neskundžiamas.
Sprendimas yra skelbiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje www.lvat.lt. Bylos Nr. A-146-71-11.
Trumpųjų reklaminių žinučių formuluotėms turi būti taikomas aukštesnis rūpestingumo standartas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei "Armitana" (toliau - ir Bendrovė) paliko galioti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paskirtą 6000 litų baudą už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo atmetė.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 6000 litų baudą Bendrovei skyrė nustačiusi, jog ši vartotojų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, kada asmenims, turintiems "Privilegija" korteles (Bendrovės lojalumo klubo nariams) išsiuntė šio turinio trumpąsias žinutes: "Paskutinis išpardavimas visose STEP TOP, ŽYGIO BATAI, RENO avalynės parduotuvėse. Papildoma 20 % nuolaida nuo galutinės išpardavimo kainos TIK PRIVILEGIJA klubo nariams sausio 30 - vasario 1 dienomis!".Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi minėto turinio žinutę gavusi pirkėja, kuri, nurodytu laikotarpiu nuvykusi į avalynės parduotuvę, sužinojo, kad jos pasirinktos avalynės poros kaina per dvi dienas išaugo - reklamuojama šios prekės galutinė išpardavimo kaina nustatyta didesnė, nei ji buvo iki tol vykusio "Didžiojo išpardavimo" metu. Bendrovė teismui vėliau teigė, jog galutine išpardavimo kaina ji laikė kainą, buvusią žinutės išsiuntimo dieną, o ne apskritai iki jos išsiuntimo buvusią žemiausią atitinkamos prekės kainą.
Pažymėtina, kad teismas šioje byloje vertino Bendrovės veiksmų visumą, t. y. ne tik reklaminę kampaniją, bet ir su ja nagrinėjamu atveju neatsiejamai susijusią kainodarą. Bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovės veiksmai neatitiko profesinio atidumo reikalavimo ir galėjo iš esmės iškreipti vartotojų elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Teismas nurodė, jog tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti vien tokios įtakos galimybę - kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, nėra būtina. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kokia buvo siūlomo produkto aukščiausia ir žemiausia kainos, nesąžiningai komercinei veiklai konstatuoti pakako aplinkybės, kad nuolaida buvo taikoma nuo prieš tai pakeltos jo kainos.Teismas nutartimi konstatavo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jai nustatytos kompetencijos neviršijo, 6000 litų bauda UAB "Armitana" buvo paskirta pagrįstai. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nutartis yra skelbiama Vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje www.lvat.lt (Bylos Nr. A-502-1684-10).
Šaltinis: www.lvat.lt
Antstolio kontoroje įdarbinta jauna mama nusikalstamos sukčiavimo veikos nepadarė 2010-10-12 / LAT
Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacine tvarka išnagrinėjęs antstolio kontoroje įdarbintos ir galimai neteisėtą motinystės pašalpą gavusios jaunos mamos bylą, atmetė prokuroro skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį.
Bylą nagrinėjusios LAT teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro skundo argumentai nepaneigia apeliacinio teismo išvadų vertinant bylos įrodymus, kurių pagrindų teismas nustatė, jog įdarbintos moters ir antstolio darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, todėl jie nepadarė sukčiavimo nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse.
Anot Teismo, abu išteisintieji iš tiesų susitarė dėl antstolio kontoros archyvo tvarkymo darbų ir įdarbinta mama realiai šiuos darbus vykdė. Darbo sutartyje nustatytas 10 000 lt atlyginimas, nors ir galėtų būti ginčijamas bei vertinamas kaip per didelis už iš esmės techninio pobūdžio darbą, kurį atliko darbuotoja, tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas. „Pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, nėra“ - paskelbtoje nutartyje konstatavo LAT.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad darbo sutartyje nurodymas vienų pareigų vietoje kitų (įdarbinta buhaltere, o dirbo su archyvais) nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų padarinių ir esmingai neiškraipė paties juridinio fakto - įdarbinimo- prasmės. Anot Teismo, nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų dokumento klastojimo požymių.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-448/2010).
Šaltinis:www.lat.lt
Teisingumo ministerija siūlo nustatyti, kad vykdant teismo sprendimą dėl vaikų perdavimo, antstoliai efektyviausio būdo kaip tai padaryti ieškotų bendradarbiaudami su Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovais, psichologais ir policija.
Tokią nuostatą siūloma įtvirtinti antstolių veiklą reguliuojančiose Sprendimų vykdymo instrukcijos (SVI) pataisose.
Šiuo metu teisinis reguliavimas numato, kad vykdant vaiko perdavimą kartu su antstoliu privalo dalyvauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas, taip pat gali būti kviečiamas psichologas, tačiau nenurodytos nei šių asmenų teisės bei pareigos vykdymo procese, nei detalesnė tokių sprendimų vykdymo tvarka.
Antstolio vykdomas vaiko perdavimas yra itin atsakingas veiksmas, susijęs ne tik su skolininko, bet pirmiausia su paties vaiko interesais, todėl jis turi būti detaliai apgalvotas ir suplanuotas. Parengtose SVI pataisose siūloma nustatyti, kad kai skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo perduoti vaiką, antstolis nedelsdamas apie tai praneša Valstybinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, taip pat pasikviečia psichologą ir policijos atstovus. Visos šios institucijos kartu privalės apsitarti ir priimti sprendimą, kaip geriausiai įvykdyti vaiko perdavimą, kad toks veiksmas nepadarytų žalos ir maksimaliai apsaugotų vaiko teises.
Jeigu bendro apsitarimo metu nepavyks priimti vieningo sprendimo, Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos ir policijos atstovai bei psichologas per antstolio nustatytą terminą privalės pateikti rašytines rekomendacijas dėl vaiko perdavimo procedūrų. Jomis vadovaujantis antstolis turės priimti galutinį sprendimą, kaip geriausiai įvykdyti vaiko perdavimą.
Šia tvarka siekiama užtikrinti, kad visais atvejais, kuomet antstolis vykdys vaiko perdavimą, tai būtų daroma tik labai atsakingai iš anksto įvertinus visas galimas neigiamų pasekmių rizikas ir jas eliminavus, o šiame procese dalyvaujančios institucijos veiktų koordinuotai ir profesionaliai. Sklandus ir apibrėžtas institucijų bendradarbiavimas leis užtikrinti efektyvų tokių teismo sprendimų vykdymą bei geriau apsaugoti vaikų interesus.
Šalia šių pokyčių numatoma, kad antstoliai, priėmę vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl bet kokio neturtinio pobūdžio išieškojimo nepilnamečių asmenų (vaikų) atžvilgiu (pvz. teisės matytis su vaiku, kai tėvai išsiskyrę, užtikrinimas ir pan.), apie tai nedelsdami privalės pranešti Valstybinei vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tokiu būdu bus užtikrintas glaudesnis bendradarbiavimas tarp institucijų, leisiantis nuolat keistis turima informacija, priimti tinkamus ir savalaikius sprendimus.
Šie Teisingumo ministerijos siūlomi pakeitimai šiuo metu yra pateikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Įvertinus gautas pastabas, šios nuostatos įsigalios teisingumo ministrui pasirašius įsakymą dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimo.
Šaltinis: www.tm.lt
Teisingumo ministerija siūlo įtvirtinti galimybę teismui, skiriant nuobaudą tėvams už vaikų nepriežiūrą, kartu įpareigoti juos išklausyti ir bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
Tai nustatyti siūloma siekiant gerinti vaiką supančią aplinką, kuri jo elgesiui turi didžiausią įtaką – pirmiausia šeimoje. Tokie kursai padėtų tėvams ar globėjams tobulinti bendravimą šeimoje, stiprinti atsakomybę, išmokti efektyviau spręsti bendravimo su vaiku problemas, laiku identifikuoti nepageidautino jo elgesio apraiškas ir užkirsti joms kelią. Tai yra pagalbinė priemonė tėvams, leisianti kurti geresnę socialinę terpę vaikui - namuose, mokykloje, draugų rate, užklasinėje veikloje ir pan. Kadangi netinkama vaikų priežiūra neretai yra viena iš jų nusikalstamo elgesio priežasčių, kartu tai leis stiprinti vaikų daromų nusižengimų prevenciją.
Šiems pokyčiams įtvirtinti Teisingumo ministerija parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimus, kuriuose numatė galimybę teismui, greta tėvams skiriamos nuobaudos už vaiko nepriežiūrą, nustatyti pareigą išklausyti ir papildomus vaiko auklėjimo kursus. Numatoma, kad šie kursai būtų rengiami savivaldybėse pagal atskirą Vyriausybės patvirtintą tvarką.
Jei tėvai nevykdytų tokio teismo nurodymo ar vengtų tai daryti, jiems grėstų administracinė bauda iki 400 litų. Tiesa, už tokį teismo įpareigojimo nevykdymą sumokėta bauda neatleistų tėvų nuo pareigos išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
Šiuo metu galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta, kad už vaiko tėvų ar globėjų pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams teismas gali skirti nuobaudą nuo įspėjimo iki 200 litų siekiančios piniginės baudos. Tačiau praktika ir statistika rodo, kad piniginės baudos ne visuomet duoda norimą rezultatą, todėl šalia šių nuobaudų būtina įtvirtinti ir kitas priemones – edukacines, padedančias tobulinti bendravimą su vaiku, didinti atsakomybės jausmą, efektyviai spręsti kylančias problemas.
Statistika rodo, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams bei globėjo pareigų nevykdymą pernai Lietuvoje buvo surašyti 6713 administracinės teisės pažeidimų protokolai, iš jų 6089 nagrinėti teismuose.
Minėtus pakeitimus įtvirtinantis ATPK projektas šiuo metu yra pateiktas derinimui su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis. Patikslintas po pastabų, jis bus teikiamas svarstyti Vyriausybei, o jei ši pritars – Seimui. Išsamiau su projektu galima susipažinti internete.
Šaltinis: www.tm.lt
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalioja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmenų, kurie pirmą kartą sudaro darbo sutartį laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., socialinį draudimą.
Asmenys, kurie pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą ir kurių darbo užmokestis neviršija 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, ne daugiau kaip vienerius jų darbo metus (365 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo įsidarbinimo pirmą kartą pradžios ir sumuojant darbo laikotarpius) pensijų socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami. Šie apdraustieji draudžiami tik ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nedarbo socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei sveikatos draudimu. Už naujai priimtus darbuotojus, draudžiamus pagal šias socialinio draudimo rūšis, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai ir apdraustieji, skaičiuojant jas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Draudėjai už apdraustuosius moka šių dydžių įmokas:
- ligos ir motinystės socialiniam draudimui - 3,4 procento;
- nedarbo socialiniam draudimui – 1,1 procento;
- sveikatos draudimui – 3 procentai;
- nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos dydis priklausomai nuo to, kokiai tarifų grupei priskirtas draudėjas: jei draudėjas priskirtas I grupei - 0,9 procento, II grupei – 0,33 procento, III grupei – 0,18 procento.
Apdraustasis moka 6 procentų sveikatos socialinio draudimo įmoką, kuri išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio.
Taikant naują minėto įstatymo nuostatą, svarbu įvertinti keturias svarbias aplinkybes: 1) darbo užmokestis negali būti didesnis nei 3 MMA; 2) taikoma asmenims, kurie ne anksčiau kaip nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą; 3) susumuoti darbo laikotarpiai neviršija 365 kalendorinių dienų; 4) ši nuostata galioja laikinai, t. y. iki 2012 m. liepos 31 d.
Draudėjai, priėmę į darbą tokius apdraustuosius, 1-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią „Sodrai“ teikia bendra tvarka, nurodydami pilną socialinio draudimo įmokų tarifą.
Jeigu 1-SD pranešime nurodytam apdraustajam taikytinas lengvatinis įmokų tarifas, „Sodra“ per EDAS apie tai informuos draudėją.
Informacijos šaltinis: SODRA
Kaimyniniame sklype neteisėtų statinių padarytos žalos teisme įrodinėti nereikės 2010-07-08 / LAT
Išnagrinėjęs dviejų kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčą dėl pastatytų šiltnamio ir atraminės sienelės statybos teisėtumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė suvienodinti teismų praktiką bylose dėl statybų kaimyniniuose sklypuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas dėl teisės aktus pažeidžiančios kaimyno statybos, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Kitaip tariant, kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos.
Anot Teismo, iki šiol formuota teismų praktika bylose dėl kaimyninių sklypų statybų nebuvo vienoda. Vienose kasacinėse bylose išaiškinta, kad kaimyninio sklypo savininkas, prieštaraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose numatytų atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą, t. y. įrodyti, kad tokios statybos sukels jam neigiamų padarinių, kitose - kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas, be to, prieštaraujantis statyboms asmuo turi įrodyti, kad statybos padarė jam žalos.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai kaimynas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.
Teisės aktai, reglamentuojantys nesudėtingų statinių statybą, įvirtina pareigą laikytis numatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, numato galimybę juos sumažinti, tačiau tik turint rašytinį kaimyno sutikimą.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-7-230/2010).
Šaltinis: www.lat.lt
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spaudos konferencijoje pristatė naujausią teismų praktiką santuokos nutraukimo bylose 2010-06-04 / LAT
Šiandien Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) įvykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta naujausia teismų praktika santuokos nutraukimo bylose. Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimto nutarimo svarbiausius aspektus apžvelgė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, teisėjai Egidijus Baranauskas ir Egidijus Laužikas.
Pasak G.Kryževičiaus, skyrybų bylos sudaro didelę dalį teismuose nagrinėjamų ginčų (apie 2000 bylų per metus), todėl 16 Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų priimtas ir daugelį svarbių santuokos nutraukimo aspektų apimantis nutarimas itin svarbus teismų praktikai ir visai visuomenei. Svarbiausius teismų praktikos pasikeitimus apžvelgęs teisėjas E. Baranauskas pirmiausia pažymėjo sutuoktinių turto registravimo viešame registre įtaką turto padalijimo procesams. Anot teisėjo, dabartinėje praktikoje nevienareikšmiškai suprantama teisės norma, kad registre bendrosios jungtinės nuosavybės savininkais turi būti įvardyti abu sutuoktiniai. Pasak LAT, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Dėl to vieno sutuoktinio vardu įregistruota bendroji nuosavybė vis tiek turi būti pripažįstama kaip bendroji jungtinė nuosavybė.Teismai, kaip skelbiama konferencijoje pristatytame LAT nutarime, sudarydami sutuoktinių turto balansą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą. Antras svarbus nutarime aptartas aspektas yra prievolės, atsiradusios iš vieno sutuoktinio sudarytų sandorių. Pasak rezonansinės bylos pranešėjo E.Baranausko, praktikos pakeitimu siekiama apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvavusio sutuoktinio, tiek kreditoriaus interesus. Plenarinė sesija išaiškino, kad prievolė (pvz., paskola bankui) gali būti pripažinta bendra abiem sutuoktiniams, jeigu sudaręs sandorį sutuoktinis įrodo, kad tai buvo padaryta siekiant užtikrinti bendrus šeimos interesus. Kitaip tariant, sprendžiant prievolių padalijimą, įrodinėjimo našta tenka ne sandorio sudarymo procese nedalyvavusiam sutuoktiniui, o jį sudariusiajam.Trečias klausimas, kurį išskyrė teisėjas – nukrypimas nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Pasak LAT, nukrypimas nuo šio principo galimas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Tačiau nepakanka konstatuoti, kad su vienu iš tėvų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Teismas privalo įvertinti visas konkrečios bylos aplinkybes (dalytino turto pobūdį, sutuoktinių pajamas ir pan.), tarp jų ir nepilnamečių vaikų interesus.Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtas nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutarimas yra skelbiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Šaltinis: www.lat.lt
Darbo kodekso pakeitimai – darbo rinkos lankstumui
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai ir papildymai, kurie atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas sudaro galimybę darbdaviams ir darbuotojams lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Dėl Vyriausybės pateiktų pasiūlymų Seimas apsisprendė šių metų birželio pabaigoje.
Tikimasi, kad lankstesni darbo santykiai sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus ir prisidės prie naujų darbo vietų kūrimo.
Darbuotojai ir darbdaviai palankiai sutiko nuotolinio darbo sutarties įteisinimą. Tikimasi, kad tai padės įmonėms, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, sudaryti lankstesnio darbo galimybes darbuotojams, taip pat mažinti išlaidas patalpų nuomai. Nuotolinio darbo sutartis apims ir namudinį darbą, ir darbą kitose nei darbovietė darbo vietose, naudojant informacines technologijas.
Taikant Darbo kodekso pakeitimus, įmonės galės greičiau reaguoti į rinkos pokyčius. Leidžiant organizuoti viršvalandinius darbus, kartu yra griežtinama viršvalandinių darbų apskaita. Numatyti konkretūs atvejai kuomet darbdavys gali skirti viršvalandžius (pvz., kai siekiama užkirsti kelią nelaimėms įmonėje ar kai šalinami jų padariniai; kai dėl netikėto gedimo darbo neįmanoma užbaigti per nustatytą darbo laiką; pakrovimo ir iškrovimo operacijoms, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius ir kt.). Numatyti ir atvejai, kai viršvalandžius galima skirti darbuotojui sutikus, tačiau paliekami viršvalandžių apribojimai – ne daugiau kaip 4 valandos per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus.
Taikant platesnes galimybes suminei darbo laiko apskaitai, įtvirtinama maksimali 48 valandų darbo savaitė ir 12 valandų darbo diena (pamaina) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus. Suminė darbo laiko apskaita galės būti įvedama esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais.
Remiantis Darbo kodekso pataisomis, bus galima ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose (iki šiol pastarosios normos nebuvo). Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, numatomi saugikliai (tokias terminuotas darbo sutartis galima bus sudaryti tik po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms naujoms darbo vietoms; naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas, įmonėje jų neturi būti daugiau nei 50 proc. ir kt.).
Taip pat Darbo kodekso pataisomis įteisintas šakinių streikų skelbimas, pakoreguota streiko įmonėje ir jos struktūriniame padalinyje skelbimo procedūra. Šakinių streikų skelbimas vyktų profesinių sąjungų organizacijos įstatuose nustatyta tvarka, sumažintas būtinas balsavusiųjų darbuotojų skaičius, kai streikas skelbiamas įmonėje.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie darbdaviai ilgai neatsiskaito su darbuotojais, tačiau vengia atleisti juos iš darbo išmokėdami išeitines kompensacijas, tam tikrais apibrėžtais atvejais įteisintas darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva iki 3 mėnesių. Tuo metu darbdavys turėtų mokėti minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją per mėnesį.
Šaltinis: www.socmin.lt
